Kuriame verslą. Kokią įmonės formą rinktis | Buhalteres.lt

Kuriame verslą. Kokią įmonės formą rinktis

„Verslą kuria tik tie, kurie turi daug pinigų“, „Nepradėsiu, nes nenoriu rizikuoti savo asmeniniu turtu“, „Įlipęs į šią balą, savo noru taip lengvai nebeišlipsi“ – kalba tie, kurie net nenutuokia apie verslo kūrimo Lietuvoje galimybes.

Pateikiame Jums populiariausiais įmonių formas, su kuriomis susipažinę giliau tikrai rasite geriausią variantą savo verslui.

Individuali įmonė

Jei turite verslo idėją, tačiau jai įgyvendinti negalite skirti daug lėšų, patartina steigti individualią įmonę. Čia nėra reikalaujamo pradinio kapitalo, tokioje įmonėje galite dirbti vienas, net nesudaręs darbo sutarties (mokėsite mažesnius mokesčius). Vis dėlto, jei verslas pasirodys nuostolingas, už neįvykdytus įsipareigojimus teks sumokėti iš savo kišenės. Šia našta negalėsite su niekuo dalintis, nes individuali įmonė yra steigiama vieno asmens, atsakančio už verslą savo asmeniniu turtu. Individualios bendrovės steigėjas pelnu disponuoja laisvai, įmonės turtą gali naudoti savo reikmėms.

Uždaroji akcinė bendrovė

Jei galvojate apie stambesnio verslo vystymą, galite steigti uždarąją akcinę bendrovę. Jos kūrimui būtinas ne mažesnis kaip 10 000 litų įstatyminis kapitalas, tačiau steigti galėsite tiek vienas, tiek kartu su fiziniais ar juridiniais asmenimis. Akcininkų skaičius negali viršyti 249, o svarbesni įmonės sprendimai priimami šiems balsuojant (akcija lygi balsui, tad kuo daugiau akcijų, tuo svaresnė nuomonė). Bankroto atveju rizikuosite tik investuotu į įmonę, o ne savo asmeniniu turtu. Norint gauti papildomų lėšų, galimas naujų akcijų išleidimas, o jų pardavimas ir pasitraukimas iš verslo yra galimas bet kada. Tiesa, uždirbtas pelnas išmokamas tik per dividendus arba gaunant darbo užmokestį, tačiau tokiu atveju mokami labai dideli mokesčiai.

Viešoji įstaiga

Tai pelno nesiekianti organizacija, dažniausiai vykdanti visuomenei naudingą veiklą. Viešajai įstaigai taikomos didelės mokestinės lengvatos, ji gali gauti paramą, tad kartais ja vykdoma ir komercinė veikla. Steigėjų skaičius čia neribojamas, o balsavimo dėl sprendimų metu visų akcininkų balsai turi vienodą vertę. Įstatyminio kapitalo reikalavimo nėra, asmeniniu turtu dalininkai nerizikuoja, laisvai priimami nauji bei pasitraukia nebenorintys tęsti veiklos akcininkai. Deja, šie pelno tiesiogiai gauti negali, tik kaip darbo užmokestį.

Mažoji bendrija

Dar visai nauja, prieš 2 metus atsiradusi įmonės forma – mažoji bendrija. Jos steigimo sąlygos yra gan paprastos, tai galite padaryti net elektroniniu būdu. Steigėjai – nuo 1 iki 10 fizinių asmenų, nerizikuojančių savo turtu ir neprivalančių turėti įstatyminio kapitalo. Nariai moka tam tikrus įnašus, o pelnas paskirstomas proporcingai įnašų dydžiui. Mažosios bendrijos nariai dirba nesudarę darbo sutarties, tad išvengiama didelių mokesčių, o pelną gali išsimokėti avansu.

Kadangi Mažųjų bendrijų įstatymas pakankamai šviežias, daugelis dar nėra susipažinę su šios įmonės formos privalumais, tad plačiau juos apžvelgsime kitą savaitę.