Kodėl jaunų specialistų verta ieškoti darbo biržoje | Buhalteres.lt

Kodėl jaunų specialistų verta ieškoti darbo biržoje

Priimdama į darbą naujus darbuotojus, kiekviena įmonė renkasi labai kruopščiai ir atsakingai. Ieškoma patyrusių specialistų, kurie, kaip tikimasi, sukauptą darbo patirtį pritaikys naujoje pozicijoje. Deja, ne visada patirtis yra gero darbo ir tobulėjimo galimybių garantas. Daugelis darbdavių jau suvokė, jog už patyrusį, seniai verslo vandenyse nardantį ryklį, naudingiau samdyti jauną, neseniai mokslus pabaigusį perspektyvų specialistą. Jis imlus, lengviau mokosi, nori tobulėti, ir turi to jaunatviško maksimalizmo, kurio dažnai pritrūksta grandams. Maža to, tai gali būti naudinga ir finansiškai.

Darbo biržoje – perspektyvūs specialistai

Nors lietuviai laiko save inovatyviais ir atvirais galimybėms, sunkiai atsikrato stereotipinio požiūrio. Vyrauja nuomonė, jog darbo biržoje registruojasi tik asocialūs, mažai sugebantys, patirties ir įgūdžių neturintys bedarbiai. Realybė yra visai kitokia – vien praėjusiais metais į darbo biržą kreipėsi daugiau kaip 11 tūkstančių Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų. Siekiant jiems padėti lengviau įsijungti į darbo rinką, Lietuvos darbo birža vykdo įdarbinimo subsidijuojant programą. Ši programa bedarbį paverčia patrauklesniu potencialiu darbuotoju, nes tam tikrą laiką darbdaviams mokamos subsidijos darbo užmokesčiui.

Kam skiriamos subsidijos

Subsidijos skiriamos ne tik aukštąsias mokyklas neseniai baigusiems absolventams. Darbo birža subsidijuoja ir neįgaliųjų, vyresnių kaip 50 metų darbingo amžiaus žmonių bei darbingų asmenų iki 29 metų įdarbinimą. Taip pat programa taikoma neseniai įspėtiems apie atleidimą iš darbo žmonėms, ilgalaikiams bedarbiams. Į subsidijuojamųjų sąrašą įeina ir buvę kaliniai, tam tikras reabilitacijos programas baigę žmonėms, bei tie, kurie iki įsiregistravimo į darbo biržą nedirbo daugiau kaip du metus.

Subsidijavimo dydis ir trukmė

Įdarbinus bent vieną kategoriją (iš anksčiau minėtų) atitinkantį darbo biržoje užsiregistravusį asmenį, numatytą laikotarpį mokama subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio privalomojo socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti. Subsidijos dydis negali viršyti 2 minimalios mėnesinės algos dydžių ir gali sudaryti 50, 60 arba 75 procentus. Daugiausia, 75 procentai subsidijų mokama už įdarbintus neįgaliuosius, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis. 60 procentų – už neįgaliuosius, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumas. Šiais atvejais subsidijos mokamos neterminuotai. Visais likusiais atvejais kompensuojama 50 procentų lėšų 6 arba 12 mėnesių laikotarpiu.

Reikalavimai darbdaviams

Subsidijavimo programoje gali dalyvauti darbdaviai, kurie nėra bankrutavę ar bankrutuojantys, nevykdo restruktūrizacijos, neturi neįvykdytų įsipareigojimų darbo biržai. Taip pat įmonė negali turėti likviduojamosios statuso bei galiojančios administracinės nuobaudos pagal tam tikrus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnius.