Didžiausi juodosios buhalterijos skandalai pasaulyje | Buhalteres.lt

Didžiausi juodosios buhalterijos skandalai pasaulyje

Besivadovaudami šūkiu „Kas nerizikuoja, tas negeria šampano“ į finansines machinacijas įsivelia daugelis verslo milžinų. Taip vaikščiojant peilio ašmenimis nemaža jų dalis pasiekė karjeros aukštumų ir šlovės, finansinio stabilumo ne tik sau, bet ir kelioms ateities kartoms. Vis dėlto taip pasiseka ne visiems. Pateikiame tris didžiausius ir finansiniam pasauliui daugiausiai įtakos turėjusius buhalterijos klastojimo atvejus.

„Enron“ bankrotas

1985 metais įkurta energijos gamybos ir pardavimų bendrovė „Enron“ klestėjimo laikotarpiu buvo septinta pagal dydį kompanija Amerikoje. 2001 metų liepą investuotojų ypač patikima laikyta korporacija paskelbė uždirbusi daugiau kaip 50 milijardų dolerių, o jos vienos akcijos kaina siekė apie 90 dolerių. Pirmieji įtarimai kilo atsistatydinus „Enron“ generaliniam direktoriui Jeffrey Skillingui. Tų pačių metų rudenį, dar tik prasidėjus skandalui, nuo 90 dolerių akcijų kaina krito iki vos kelių centų. Didžioji krizė kilo paaiškėjus, jog balanso ataskaitose korporacija slepia milžiniškas skolas. Gruodį „Enron“ iškelta bankroto byla buvo pripažinta didžiausia istorijoje. Akcininkai prarado 74 milijardus dolerių, tūkstančiai investuotojų ir darbuotojų prarado savo pensijų fondus, daugybė žmonių liko be darbo. „Enron“ pirmininkas Kennethas Lay mirė nesulaukęs teismo nuosprendžio, J. Skillingas buvo nuteistas kalėti 24 metus. Korporacija paskelbė bankrotą, o partnerinė apskaitos įmonė „Arthur Andersen“ buvo pripažinta kalta dėl „Enron“ sąskaitų klastojimo.

„Lehman Brothers“ skandalas

Iš Vokietijos į JAV atvykusių brolių Emanuelio ir Mayerio Lehmanų 1850 metais įsteigtas bankas tapo vienu didžiausių investicinių bankų Amerikoje. 2008 metais kompanijos turtas siekė 691 milijardą dolerių, joje dirbo daugiau kaip 20 tūkstančių darbuotojų. Krizė banką ištiko dėl prisiimtos per didelės rizikos. Buvo suabejota „Lehman Brothers“ patikimumu, tad net ir norėdamas išspręsti kilusias problemas, bankas nebeturėjo iš ko skolintis tam lėšų. 2008 metais buvo kreiptasi į teismą dėl bankroto paskelbimo. Paaiškėjo, jog įmonė tariamai pardavė dalį nelikvidaus turto Kaimanų salų bankams, neva su sutarimu vėliau jį išpirkti. Buvo sukurtas įspūdis, jog investicinis bankas turi daugiau kaip 50 milijardų dolerių grynais ir 50 milijadrų dolerių mažiau nelikvidaus turto, nei turėjo iš tiesų. Naudotasi tam tikra finansinių operacijų sistema, leisdavusia prieš atsiskaitant iš viešai skelbiamo banko balanso labai greitai pašalinti skolas. Iš viso „Lehman Brothers“ skola siekė 613 milijardų dolerių. Vertybinių popierių komisijai pritrūkus įrodymų, niekas nebuvo nubaustas, tačiau šis bankrotas tituluojamas didžiausiu Jungtinėse Amerikos Valstijose bei reikšmingiausiu didžiosios šio amžiaus finansų krizės akcentu.

„WorldCom“ krizė

Klestėjimo laikotarpiu „WorldCom“ buvo antra pagal dydį telekomunikacijų bendrovė Jungtinėse Amerikos Valstijose, o jos valdomas turtas siekė 104 milijardus dolerių. 1983 metais įkurta kompanija greitai augo dėl vykdomos gan agresyvios naujų įmonių įsigijimo strategijos. Tokia taktika patyrė nesėkmę, kai 2000 metais „WorldCom“ JAV Teisingumo Departamento buvo priversta atsisakyti planuojamo susijungimo su kompanija „Sprint“. Patyrusi didelius nuostolius ir siekdama nuslėpti susidariusią sudėtingą situaciją, kompanija, naudodama neteisėtus metodus, apgaulingai rinkai pateikdavo suklastotus apskaitos duomenis. 2002 metais auditą atlikęs „WorldCom“ Vidaus Audito Departamentas aptiko sukčiavimo atvejų, kurių vertė 3.8 milijardų dolerių. 2003 metų pabaigoje paaiškėjo, jog įmonės turtas buvo melagingai išpūstas, trūksta daugiau kaip 11 milijardų dolerių. 30 tūkstančių žmonių prarado darbus, o investuotojų patirti nuostoliai siekė 180 milijardų dolerių. Kompanija paskelbė bankrotą, jos įkūrėjas ir vadovas Bernardas Ebersas buvo pripažintas kaltas dėl sukčiavimo, sąmokslo bei dokumentų klastojimo ir nubaustas kalėti 25 metus.